smuklis

smùklis sm. (2), smuklỹs (4) 1. G110, KŽ žr. smuklė 1: Dirva kaip smùklis Kl. 2. minkštas, susileidęs daiktas: Mėsa suvirė, į smùklį pavirto, t. y. į didelį minkštumą, susmuko J. Smuklỹs, kas greit dantyse smunka J. 3. žr. smuklė 2: Reikia šitas meitėlis skersti, negalėjau jo pagauti – padariau iš ašutų smuklį LTR(Pn). 4. Kos126, LBŽ, NdŽ bot. šiurpis (Sparganium). 5. LFII467(I) bot. vikšris (Juncus). 6. bot. asiūklis (Equisetum): Smùklis yra žolė kaip pirštas plati, naruota, susmukusi prie vandenų, šaltenių J.